staunus

×staunùs, -ì (l. stawny) adj. (4) 1. pastovus, nuolatinis: Staunì esu ten, t. y. vis stoviu tenai prie tų pačių žmonių J. Jis staunus: kur parsisamdė, čia ir būna Gr. Kai žiema būna ištisai šalta, tai ir vasara yra sausa, staunì, gera dirbti Trg. Staunùs darbas pakyr J.

staũniai adv. KŽ, Jdr, Šv, Vvr, KlvrŽ, stauniaĩ Trk nuolat, ištisai, dažnai: Ana stauniaĩ serga, t. y. nuo daikto J. Ar staũniai vaistus gerti? Kv.

2. ramus: Būtų pragėręs ir kitą šimtą – nestaunus žirgelis, nenor stovėti Sln. 3. JI480 rimtas (apie žmogų).